Monday, 12 December 2016

В Литве появились "вежливые люди"


Ну и случись же такое, в Литве появились зеленые человечки. Вся Литва в страхе и трепете. Первый кто заметил вежливых людей это был простой гражданин Литвы Видмантас. И он сразу об этом доложил в определённые инстанции.

Литовские политики очень взволновались.

Член национальной безопасности Арвидас Анушаускас в недоумении заявил что зеленым человечкам не место в Литве, и что их появление это отражение крымской аннексии. Он также заявил что все эти вежливые люди должны немедленно быть отправлены в Россию.

А председатель комитета национальной безопасности Витаутас Бакас узнав что в Литве находятся вежливее солдаты, в панике воскликнул "О Боже!" Политик позже в ярости заявил что те кто способствовал появлению вежливых людей в Литве не понимают что делают. Он также попросил сфотографировать место нахождения русских солдат, и пообещал сделать всё чтобы их в Литве не было.

Бывший председатель национальной безопасности Артурас Паулаускас заявил что с юридической точки зрения зелёные человечки как бы имеют право находится в Литве, но каждый литовец должен чувствовать моральную ответственность, то есть не входит в контакт с русскими солдатами, и таким образом проявлять патриотичность.

Несмотря на такое недовольство политиков и средств массовой информации вежливые люди массово скупаются в книжном магазине как рождественские подарки детям...

Комментарии под статьей напечатавшей эту страшную и жуткую весть для Литвы, в основном здравого смысла. Один литовец написал что если это были бы американские солдаты тогда всё было бы путём. Другой пишет что если испугались картинки русского танка так что бы было если реальный танк увидели бы. Многие подшучивали что литовские политики игрушек испугались.

Но были и такие которые убеждены что только извращенцы могут покупать детям такие игрушки. Один написал что Россия террористическая страна и игрушки у неё террористические.

Но в основном литовцы смеются над такими статьями и подшучивают что русские игрушки якобы угрожают Литве. 

вежливые люди
Конструктор компании Звезда популярен в русском книжном магазине в Вильнюсе

вежливые люди
вежливые люди

Wednesday, 18 May 2016

Istorija kartojasi arba kaip papirkti lietuvį...

Greičiausiai daugumas yra girdėję apie liūdną Lietuvos istorijos laikotarpį valdant Jogailai, 1387 m., būtent apie Lietuvos krikštą.

Popiežiui žūt būt reikėjo Lietuvos Kunigaikštystę paversti katalikiška. Ir ne dėl to jog lietuviai buvo pagonys, o dėl pagrįsto susirūpinimo Lietuvos didikais kurie užuot priėmę katalikybę mieliau priimdavo stačiatikių tikėjimą.

Beveik visos Europos karalystės ir kunigaikštystės buvo pavaldžios popiežiui, bet tik ne Lietuvos Kunigaikštystė. Lietuva popiežiui nenumaldomai slydo iš rankų. Mindaugas dar 1251 metais, bandė tapti kataliku, bet vėliau katalikybės atsižadėjo ir vėl grįžo prie lietuvių religijos. Už tai popiežiaus buvo paskelbtas eretiku.

Turėjo praeiti dar 136 metai po Mindaugo krikšto iki oficialaus Lietuvos kunigaikštystės krikšto 1387 metais. Per tą laikotarpį nė vienas iš didikų netapo katalikais, tačiau nemaža dalis pasidarė stačiatikiais. Lietuviai aršiai priešinosi svetimai katalikų religijai. Atkakliai kovojo su taip vadinamais krikščionybės skleidėjais - Kryžiuočiu ordinu. Mirdavo už savo įsitikinimus, bet katalikybės nepriimdavo.

Tačiau kaip dabar taip ir anais laikais, atsirasdavo įvairaus plauko parsidavėlių. Vienas tokių buvo Algirdo sūnus, LDK valdovas Jogaila. 
Jogaila - karjeristas, Lietuvos išdavikas

Matyt neužteko jam kunigaikščio titulo, užsimanė tapti karaliumi. O tapti karaliumi tais laikais reikėjo būti kataliku ir visa karalystė turėjo būti katalikiška. Dėl šios priežasties Jogaila pasirašė Krėvos sutartį 1385m, kurioje be kitų įsipareigojimų jis turėjo pats pasikrikštyti bei pakrikštyti visus Lietuvos gyventojus; ir prijungti Lietuvą prie Lenkijos karūnos.

Nuo tada prasidėjo lietuvių lenkinimas. Lenkų kalba skaitėsi privilegijuota. Didikai pradėjo krikštytis vienas po kito. Bet valstiečiai savo lietuvių tikėjimo atsižadėti neskubėjo. Tada Jogaila, matyt žinodamas kaip nupirkti lietuvius, atsivežė daug marškinių iš Lenkijos ir visiems kas ėjo krikštytis duodavo juos nemokamai. Taip prasidėjo masinis lietuvių krikštas, istorijoj žinomas kaip krikštas už marškinius. Žmones suvarydavo į būrius ir kiekvieno būrio žmonėms parinkdavo po tokį patį krikšto vardą. Tik karius ir kilminguosius krikštijo atskirai.

Tuo pat metu Jogaila liepė užmušti žalčius, nukirsti šventąsias giraites, užgesinti šventą lietuvių ugnį ir nugriauti aukurą, o toje vietoje pastatė naują bažnyčią su 5 koplyčiomis, kuri vėliau sudegė, bet jos vietoje laikui bėgant buvo pastatyta Vilniaus katedra.

Žemaičiai katalikybei spyriojosi ilgiau. Dar turėjo praeiti 26 metai po lietuvių krikšto iki pradėti krikštyti žemaičiai. Ten irgi buvo griaunami aukurai ir šventieji miškai. Bet galų gale ir žemaičiai buvo papirkti. Kilmingesniems duodavo arklių, prasčiokams marškinių. Taip galų gale Žemaitijos Kunigaikštystė buvo pripažinta katalikiška.

Iš istorijos mes žinome, jog vėliau lietuviai asimiliavosi su lenkais. Lietuvių kalba skaitėsi prasčiokų, o lenkų privilegijuota. Be lenkų kalbos nieko nebuvo įmanoma pasiekti. Iš LDK beliko tik šnipštas. Tuometinės Lietuvos teritorija buvo Lenkijos jurisdikcijoj. Lietuvos kunigaikštystė nyko.

Tuo tarpu Jogaila savo tikslą pasiekė. Jis vedė vienuolikametę mirusio Lenkijos karaliaus Liudviko dukterį Jadvygą, kuri anksčiau buvo pažadėta Austrijos princui Vilhelmui, tik pastarasis laukė kada Jadvyga subręs kad galėtų paimtą ją į žmonas. Tačiau Jogailai brandos amžius buvo ne rodiklis. Jis sumokėjo princui Vilhelmui didžiulę kompensaciją ir vedė nepilnametę mergaitę, taip patapdamas Lenkijos Karaliumi.

O Lietuva nuo to laiko patapo katalikiška. Ir nors lietuviai vis dar puoselėjo savo pagoniškas vertybes, popiežius neapsikęsdamas savo valdose praktikuojamos pagonybės, kad įvesti tvarką siuntė Jėzuitus į Lietuvą ir Žemaitiją. Pastarieji galutinai išnaikino senojo tikėjimo liekanas, netgi papročius, tradicijas.

Kažkada aršiai besipriešinę katalikybei dabar lietuviai yra uolūs katalikai. O visų aršiausi šių dienų katalikai tai žemaičiai, tie kurių protėviai aršiai priešinosi svetimam tikėjimui. Tačiau tie nelemtieji marškiniai visgi savo darbą padarė.

Jei kryžiuočiai norėjo paversti Lietuvą katalikiška kunigaikštyste, jiems paprasčiausiai reikėjo atvežti daug marškinių ir viskas būtų atlikta. Nereikėtų nei kovoti, nei galvas guldyti. Už marškinius visi tuoj pat atsiverstų į katalikybę. Kai kam reiktų duoti arklį, bet tokių būtų nedaug. Dauguma parsiduotų už marškinius.

Jogaila būdamas lietuviu, žinojo kaip priversti lietuvius atsisakyti savo šaknų ir savo papročių. Juos paprasčiausiai galima nupirkti.

Tą pati lietuvių valios pirkimo technologija ir triukai buvo panaudoti prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą 2003 metais. Kaip žinia Europos Sąjungos 'gerbūvio' propaganda sklido visais tuometiniais kanalais. Visi žinojo jog netrukus bus referendumas dėl narystės ES. 

Šių dienų Lietuvos 'didikai' ir 'kunigaikščiai' labai norėjo būti priimti į 'privilegijuotą' sąjungą. Kaip Tarybų Sąjungos laikais buvo pripratę nieko nedirbant trinti kabinetų kėdes ir gauti nemažas pajamas, taip tikėjosi ir Europos Sąjungoj nieko Lietuvos labui nedarant švaistyti Europos Sąjungos lėšas. Tokie 'didikai' savaime išgyvent negali, todėl jiems visuomet reikalingos sąjungos. Todėl agitacija dėl stojimo į Europos Sąjunga sklido daugiausia iš valdžios veltėdžių. Retas kuris iš jų norėjo nepriklausomos Lietuvos. Tam reikalui jie paskyrė dvi dienas referendumui. 

Pirmą dieną į balsavimą atėjo tik apie 30% rinkėjų. Elitas pabūgęs baisios lemties likti be ES lėšų, per televiziją bei radiją dar labiau pradėjo žmones agituoti eiti balsuoti. Nes norint jog referendumas būtų laikomas įvykusiu reikėjo kad balsuotų daugiau kaip pusė rinkimo teisę turinčių rinkėjų, tai yra 50%.

Nepaisant to jog visiems balsavusiems duodavo lipdukus su užrašu 'Aš Balsavau' (kai kurie sako gavę lipdukus 'Aš Europietis'), rinkėjai į rinkimus ėjo vangiai. Daugelis manė jog referendumas bus laikomas neįvykusiu. Ir tada 'didikai' prisiminė Jogailos triuką – papirkti liaudį.

Antrą referendumo dieną prekybos centras 'Maxima' paskelbė akciją pavadinimu 'balsuok už stojimą į Europos Sąjunga, gauk miltelių ir alaus' ir visiems balsavusiems nemokamai davė alaus (dviejų litrų bambalis pavadinimu Euro. Kai kur girdėjau dalino Studentišką alų) ir skalbimo miltelių (berods pavadinimu Boni). Kiek žinau kažkur duodavo cukraus, ar tai šokolado. Dar kitur girdėjau perki vieną prekę, sakykim cukrų už vieną centą, tai kitą pateikus lipduką gauni nemokamai. Bet man šita akcija įsiminė kaip alus ir skalbimo milteliai. Vienintelis dalykas kurį reikėjo pateikti norint gauti nemokamai 'marškinių', t. y. alaus ir miltelių, buvo lipdukai kuriuos duodavo rinkimų apygardose balsavusiems.

Sužinoję apie tai žmonės masiškai puolė bėgti į rinkimų apygardas kad gauti tą lipduką. Net benamiai prisiminė savo teises ir susiradę pasus pabalsavę kaulydavo lipdukus kad tik galėtų gauti nemokamai alaus. Buvo masinė isterija. Net tie kurie balsavo dieną prieš tai ir nepasiėmė lipduko, bėgo į 'Maximą' ar 'Saulutę' ir įrodinėjo jog jie jau balsavo. Daugumas bandė gauti keletą lipdukų. 'Maximos' prekybos centruose buvo chaosas. Vaizdas nykus. Daug kur pabirę milteliai tiesiog nuo palečių, išpilstytas alus. Žmonės vos nesimušė dėl viso šito šlamšto.

Visa šita akcija 'Maximai' kainavo apie pusantro milijono litų. Nežinia kam prekybos centrui to reikėjo, bet ko gero tokiu gestu vėliau ne vienas įstatymas buvo pakoreguotas Vilniaus Prekybos naudai.
Toks neteisėtas balsavimo referendume skatinimas davė savų rezultatų. Iš viso balsuoti atėjo 60% balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Ir jau kitais metais Europa priėmė Lietuvą į savo Sąjungą ir padarė lietuvius vasalais atliekančiais įvairias prievoles.

Taip lietuviai už alų ir miltelius pardavė savo šalį, ko pasekmėje praranda Lietuvą išvažiuodami dirbti ir gyventi svetur. Jų vaikai užuot lietuviškai dažnai kalba 'prestižine' anglų kalba, net tarp savęs. Europietiškos iškrypusios vertybės patapo norma, o lietuviška buitis ir šeimos tradicijos atgyvena. Lietuvių populiacija mažėja. Lietuviškos dainos pakeistos angliškomis. Net lietuviški vardai tampa nebemadingi. Iškabos Lietuvos ištuštėjusiuose miestuose mirgėte mirga angliškais užrašais. Šiuolaikinė Lietuvos teritorija yra Briuselio jurisdikcijoj. Mūsų papročiai ir tradicijos galutinai naikinamos, ir primetamos tradicijos mums visiškai svetimos. Lietuva nyksta.

Istorija kartojasi....




Saturday, 5 March 2016

Kiek dar išsilaikys NATO ir ES?

Europos Komisijos Prezidentas Jean-Claude Jucker'is palaidojo visas Ukrainos viltis artimiausiu metu įstoti į Europos Sąjungą ir NATO aljansą.

Jean-Claude Junker'is savo kalboje Olandijoje pasakė: 'be jokių abejonių Ukraina netaps Europos Sąjungos nare dar kokius 20 - 25 metus. Netaps nė NATO aljanso nare.'

Jean-Claude Jucker ir Porošenko
Junkeris nepaaiškino priežasties kodėl Ukrainai teks tiek ilgai laukti narystės išsvajotoj Sąjungoj, bet jis davė suprasti jog ES pasiskubino priimdama naujus narius ir užtikrino jog Briuselis 'nepadarys tokios pačios klaidos dar kartą'.

Kas be ko 'nauji nariai' tai ir Lietuva, kuri kaip matome Briuseliui tėra tik našta, nenaudingas narys.

Bet ar išsilaikys pati, ta tautų identitetą naikinanti Europos Sąjunga? Ar dar gyvuos ji tuos 20 - 25 metus?  O kaip dėl NATO aljanso? Jau ir taip šlubuojantis ir nė kart neišbandytas kovose su rimtu priešininku aljansas tampa našta ne tik Europai, bet ir pačioms JAV.

Donald'o Trump'o, potencialaus JAV prezidento, reitingai kyla. Kaip žinia pas jį vertybės skiriasi nuo tų kurias propagavo Obama, Bush'as, Clinton'as,  Reagan'as ir t.t. Trump'as atvirai yra pasakęs jog jam nesvarbu, bus Ukraina NATO aljanse ar ne. Jis nerodo susidomėjimo NATO aljanso saugumo garantijomis. Jo nuomone galvas už Europą tegul guldo patys europiečiai, o ne amerikiečiai. Be to jis mano išstojus iš NATO Jungtinės Valstijos sutaupytų kasmet milijonus dolerių. Nemažai žmonių tvirtai įsitikinę jog Trump'ui nėra jokių šansų laimėti prezidentinius rinkimus, tačiau prisiminkim Britanijos politiką, aršiai pasisakantį prieš amerikiečių hegemoniją, Jeremy'į Corbyn'ą, kuris nepaisant žiniasklaidos ir opozicijos pastangų, buvo išrinktas į leiboristų partijos lyderio postą.

Donald Trump
Kaip žinia amerikiečiai nėra vieninteliai kuriems aljansai, o Europos atveju ir sąjungos, yra savotiška nepakeliama našta. Kitais metais Prancūzijoje bus prezidento rinkimai. Viena iš ryškiausių asmenybių ir kandidačių į prezidento postą yra Marine Le Pen, kuri ne kartą viešai pareiškė jog jai tapus prezidente Prancūzija išstos iš ES ir NATO. Kaip ir Trump'as Marine Le Pen akcentuoja poreikį statyti ypač glaudžius santykius su Rusija.

Marine Le Pen
Ne paslaptis jog ir Didžioji Britanija netrukus turės pasakyti Europos Sąjungos narystei TAIP arba NE. Šių metų birželio mėnesį bus referendumas kuriame spręsis Britanijos narystės ES klausimas. Jei britai balsų dauguma išstos iš ES, tada atsiras britų mėgdžiotojų ir kitose ES šalyse. Viktor'as Orbán'as Vengrijos ministras pirmininkas, jau dabar mielai paliktų Vakarų Sąjungas ir Aljansus ir verčiau pasuktų į Rytus.

'Sakyk NE Europos Sąjungai Tikėk Britanija'
Taigi, be Britanijos ir Prancūzijos, sąvoka 'Europos bendroji rinka' praras savo prasmę ir paskirtį. ES gali skilti. Netekus tokių narių kaip JAV ir Prancūzija suskils ir NATO aljansas.

Iš Europos Komisijos Prezidento Jean-Claude Jucker'io žodžių galima padaryti išvadą jog Ukraina niekada nebus ES ir NATO nare. Terminas '20 ar 25 metai' yra tik apytikslė nuoroda į daugumos analitikų prognozes, kuriose kalbama ne apie Ukrainos narystę išsvajotuose organizacijose, o apie pačių organizacijų išnykimą...

Belieka tik laukti ir tikėtis kad būtent taip ir įvyks.

O Ukrainai ir Lietuvai galima palinkėti nenusiminti. Suskilus Europos Sąjungai galima bus įkurti UkraLit Sąjungą ir LitUkra karinį bloką...

Saturday, 13 February 2016

Žemėlapiai pasako teisybę!

Turbūt mažai kas žino jog iki Spalio revoliucijos 1917m., Rusijos istorijos vadovėliuose buvo aprašomos dvi Rusios: Русь Московская и Литовская (Maskvos Rusia ir Lietuvos Rusia). Tačiau nuvertus Rusios carą bolševikai perrašė istoriją ir neįtraukė Lietuvos Rusios į vadovėlius.

Carinės Rusijos istorijos vadovėlis, Ryga, 1908
Baltijos jūrą kaip žinia buvo pradėta vadinti Baltijos tik 17-18 amžiuose. Nepaisant to jog Baltijos jūros pakrantėj išsidėsčiusios 9 valstybės, tik tris valstybes Lietuvą, Latviją ir Estiją vadina Pabaltijo tautomis. Terminas 'Pabaltijo tautos' atsirado tik 19 amžiuje.
Estija bei Latvija iki 20 amžiaus pradžios niekada neturėjo savo valstybingumo. Tačiau Lietuvos Respublika, atsiradusi (ne be bolševikų pagalbos) tiktai 1918 metais, mėgsta didžiuotis savo didinga senovės istorija.
Na kas gi nėra girdėjęs apie LDK - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (lot. Magnus Ducatus Lituania)! Apie didžius lietuvių kunigaikščius, apie teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros, apie kovas su Maskvos Rusia ir t.t. ir t.t.
Tačiau kai pradedi gilintis į LDK istoriją, atsiranda klausimai apie kuriuos Lietuvos istorijos asai, arba nenori kalbėti, arba tiesiog išsisukinėja pateikdami aibes labiau į legendas panašių istorijos interpretacijų.
Matyt labiausiai nemalonus faktas, nuo kurio jie negali taip lengvai išsisukti, yra tai jog LDK statutai buvo parašyti senovės rusų kalba, naudojant kirilicą. Kaip čia gaunasi kad Lietuvos Didžiojoj kunigaištystėj rašė ne lietuviškai, o rusiškai?
Tiesa, dabar mitologijų ir legendų kūrėjai sugalvojo tokią versiją jog Lietuvos kunigaikštystėj vis dėlto kalbėjo lietuviškai, bet kanceliarinė kalba buvo rusų. Gal tokiu atveju ir dabar reikėtų puoselėti LDK tradicijas ir visą kanceliariją vesti rusiškai?... 
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas taip pat naudojosi kirilica:

'Mes didysis kunigaikštis Vytautas'
Kirilica matome ir kunigaikščio Algirdo anstpaude:

Kunigaikščio Algirdo antspaudas

Turbūt nedaugelis žino jog Lietuvos Kunigaikštystės pilnas pavadinimas pagal Lietuvos statutą – Didžioji Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystė (rusėn. Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных). Tačiau šiandien stengiamasi tokio pavadinimo oficialiai nenaudoti.

Kaip žinia pavadinimas Didžioji Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystė atsirado, ne dėl skirtingų tautybių gyvenančių kunigaikštystėje, o dėka teritorijų kurios susijungė į vieną kunigaikštystę.

Jei Kunigaikštystė Didžioji, reiškia kažkada ji buvo paprasčiausia Kunigaikštyste, kuri patapo Didžiąją, Kunigaikštystes vadindavo Didžiosiomis ne dėl kažkokių tai žygdarbių, bet dėl teritorijos didumo. Buvo maža kunigaikštystė, po to prie jos prisijungė ar buvo jėga prijungtos kitos kunigaikštystės, taip ir pasidaro Didžiosios Kunigaikštystės.

Reiktų pabrėžti jog Žemaitija senoviniuose žemėlapiuose vadinama Samogitija, Samogethia, Samogotia. O Lietuva - Lithuania, Lituania, Litvnie, Litwa. Tarp kitko pirmuose apie Lietuvą minimuose šaltiniuose ji pavadinta Litwa:

pirmasis rašytinis šaltinis minintis Lietuvą

Taigi, štai Olauso Magnuso 1539 metų žemėlapis. Atkreipkite dėmesį - Baltijos jūros jame nėra. Tiksliau jūra yra tik ji vadinasi kitaip.

Olauso Magnuso 1539 metų žemėlapis
Pažvelkim į apatinį dešinį kampą:


Aiškiai matom Žemaitiją - Samogethia ir Lietuvą - Litvanie. Tai dvi atskiros teritorijos. OLIM REGNUM po SAMOGETHIA gali reikšti Vienas Valdymas ar Viena Karalystė. Nes verčiant atskirai tai OLIM - vienas, REGNUM - valdymas, karalystė.

Dabar pažvelkim į Tobias Conrad Lotter'io 1780 metų žemėlapį:

Tobias Conrad Lotter'io 1780 metų žemėlapis
Ir ką mes matom? Centrinę dalį užima Magnus Ducatus Lituania - Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė, nuspalvinta geltona ir žalia spalvomis. O kairėje viršutiniam kampe matom Samogitia (Žemaitiją), kuri kaip ir kitos žemėlapyje pažymėtos šalys nėra prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

Dar vienas žemėlapis, šį kart lenkiškas:


Ir čia tas pats - Samogitija ir Lithuania - tai ne vientisa, o dvi atskiros teritorijos nors ir apjungtos į Lenkiją.

Oficialiam Lietuvos Nacionalinio Muziejaus archyve, yra žemėlapiai kuriuose Lietuva ir Žemaitja parodomos kaip dvi atskiros kunigaikštystės.

Lietuvoj kas met švenčiama Mindaugo Karūnavimo Diena, Tai oficiali Lietuvos Valstybingumo šventė. Tačiau kažkodėl gėdingai nutylima jog kunigaikštis Mindaugas gavo karūną iš Livonijos ordino už tai kad atidavė jiems Žemaitiją.

Dabar pažiūrėkim į Lietuvos Respublikos 1938 metų žemėlapį - į tą, kur Vilniaus Kraštas ir dalis Suvalkijos nepriklausė Lietuvai. Tiesa Klaipėdos kraštas vis dar Lietuvos ribose, nes Hitleris tuo metu nebuvo grąžinęs Memelio į Vokietijos sudėtį. Padarykim kontūrus ir uždėkim jį ant Magnus Ducatus Lituaniae žemėlapio, kuriame matoma Samogitia.

Lietuvos Respublikos 1938 metų žemėlapis
Reiktų pripažinti, jog kartografija tais laikais nepasižymėjo įpatingu tikslumu, todėl kaip orientyru reiktų remtis kontroliniais taškais, t.y. miestais kurie pažymėti abiejuose žemėlapiuose -  Wilna - Vilnius, Kaunas - Kowno, Biržai - Birza, Minsk - Minskas.
Žiūrėkime kas gaunasi:


Ir ką mes matom? O gi, tai kad 1938 metų Lietuva užima visas Žemaitijos žemes ir Vilniaus krašto vakarinę dalį, bet ne Didžiają Lietuvos Kunigaikštystę.

Jei remtis pilnu LDK pavadinimu - Didžioji Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystė, tai abejonių nekyla kad Žemaitija tam tikrais istorijos etapais įeidavo į LDK sudėtį. Bet būtent įeidavo, ir jokiu būdu nebuvo neatsiejama LDK dalis.

Kodėl 1918 metais Lietuvos Respublika buvo pavadinta būtent Lietuvos, o ne Žemaitijos, kas būtų daug teisingiau teritoriniu atžvilgiu?

Panašu kad kažkam buvo naudinga Žemaitiją pavadinti Lietuva, o tikrąją Lietuvą - Baltarusija.

Michailo Goldenkovo knygoje “Утраченная Русь” Prarastoji Rusia yra tokia pastraipa, kurią verta pacituoti: 'Lietuviai, kukliai nutyli tai, jog žemaičius, žemgalius, aukštaičius ir kuršius pradėta vadinti lietuviais tik po 1840 metų, Rusijos Caro įsakymu. Po visos eilės represyvinių priemonių pritaikytų Lietuvai po 1831 metų sukilimo, dabartinę Baltarusiją buvo uždrausta vadinti Lietuva... Nuo tada buvo rekomenduojama Lietuvos vardu vadinti Samogitiją (Žemaitją)'

Michailo Goldenkovo knygos “Утраченная Русь” Prarastoji Rusia pastraipa
Būtu puiku surasti tą 'Rusijos Caro 1840 metų įsakymą'... O gal tokio įsakymo ir nebuvo. Gal tiesiog buvo žodinis paliepimas: Caras paliepė ir pabandyk nevykdyti. Niekas negali tai nei patvirtinti, nei paneigti.

Bet jei toks 'įsakymas' vis dėlto buvo, tai tada darosi visiškai aišku kodėl Žemaitiją pradėta vadinti 'Lietuva'.

O kaip turėtų jausti pati Žemaitija, žinant kad ji pavadinta kaimyninės kunigaikštystės vardu? Kaip žinia žemaičius Lietuvoje dažnai pašiepia dėl jų kalbos. Žemaitis būdamas sakykim Vilniuje dažnai stengiasi neišsiduoti kad jis žemaitis, ir slepia savo tarmę bandydamas kalbėti 'taisyklinga lietuvių kalba'. Nėra pagarboj nė žemaičių etninė grupė su jų istorija, nė jų kultūra, nė jų kalba. Valdančiąjam elitui, ne prie širdies nei Lietuvos mažumos, nei tikrieji Lietuvos teritorijos šeimininkai - žemaičiai.

Lietuvoje nėra laikraščių žemaičių kalba, nespausdinamos knygos, nėra žemaitiškos televizijos. Nors žemaičių kalba ir panaši į lietuvių, bet tai toks pats panašumas kaip baltarusų ar ukrainiečių panašios į rusų kalbą. Ir lietuvis iš Vilniaus patekęs į Žemaitijos kaimą gali nieko nesuprasti ką kalba vietiniai gyventojai. Kaip bebūtų liūdna, tačiau kalbančių žemaitiškai kasmet vis mažiau ir mažiau.

Vėliau ar anksčiau ateis tas laikas kai visi žinos jog dabartinė Lietuva pati iš savęs niekuo ypatinga - vienos tautos istoriją pasivogė ir pritaikė sau, o kitą tautą veda užmarštyn.

Tarp kitko, Baltarusijos istorikai jau ne vieną dešimtmetį bando įrodyti kolegom iš 'Lietuvos', jog 'Lietuva' ne jūsų, Lietuva mūsų. Tačiau dialogas nesigauna....